puotininkas

puotiniñkas (-inỹkas), -ė smob. (2) 1. SD62 puotos dalyvis, mėgstantis puotauti: O vienas iš puotinykų atsiliepė šitais žodžiais A.Baran. Veikiaus priima alkstančius, trokštančius ... negi puotinykus SPI45. Pilvapeniai, puotinykai ir kiti lepūnai ... bus smarkiai ... koroti SE243. ║ Vadinas dar puotinykais, arba ragočiais, tie kunigai, kurie, ant švenčių aukaudamys arba puotose gerdamys iš ragų, gėrimą laimino ir svietui dalijo S.Dauk. 2. N, [K] gėrėjas, girtuoklis.